Graudžią ašarą spaudžia
jauno vilko širdis.
Velų vakarą snaudžia
seno miesto akis.
O aš nemiegu:
observuoju, mąstau.
Gal išvysiu tai,
ko ligi šiol nemačiau?
Tuščios gatvės, žibintai vieni.
Pusnys gilios Neries paupy,
būgią naktį klaidina
šešeliai juodi.
Kas pabus su manim?
Kam išliesiu visus tuos skausmus?
Mano kančios neišgirs
net draugas vėjas brangus.
Troškimas gilus -
Egzistuot, nenumirt.
Pasakyk po mirties man:
Ar tai pavyko pasiekt?