Akimirkos

Palaidok mane raudonoje
Tolstančios vasaros vėsoje,
Kur mūsų žvilgsnių sūkuriai
Ežerų gyventojus klaidina

Ir suspausk mane juodoje
Glėbio nakties dainoje,
Kai mūsų akių kuždesiai
Artėjant rytmečiui nutyla.

Užmigdyk mane žalioje
Smaragdų šviesos pilyje,
Kur mūsų potepių aidai
Amžiams mūruose išdyla

Ir uždaryk mane baltoje
Belaikėje erdvėje,
Kai mūsų akimirkų gaisai
Liūdesio visatoje išnyra.