saulė kyla virš kraujo putos
tu numegzk man mama kelią
vėgelėle vėgelėle
čia mergytė kaip uogytė
ten berniukas kaip žirniukas
dievo galia duoda
dievo galia atim
O kaip būtų gražiai, gal ir sugalvojau, bet norint įsitikinti, ar tikrai gražiai, reikėtų išpildyti, tik to nedarysiu - nėra prasmės dėl tokio mažo reikalo trikdyti administratorių gyvenimą...
Buvau toli, Paryžiuje, išvedėte mane iš kelio mielieji, ne bloguoju, o geruoju, dabar galvoju, kokį dar mezginį numezgus vardan tos tokią gražią sekmą dieną, ir sugalvojau Eglę Žalčių Karalienę – juk ir ten ir ten žuvis, galėtų dar būti ir žūvis, bet manau, kad veikiausiai LKŽ tokio žodžio nėra – netikrinau, o žuvimas tai tikrai turėtų būti...
Ohh… Tai ne plagiatas, o momentinė sąmonės srauto impresija su vaikystėje girdėtais žodžiais. Net nesumečiau ieškoti jų autorystės, bet dabar pasidomėjau. Pasirodo, kad šių žodžių autorė Ona Valiukevičiutė. Dedikuoju šią impresiją Autorei Onai Valiukevičiutei ir dovanoju rašykams…
Neturiu tame patirties, tai net nežinau, kaip pagal nustatytas publikavimo normas galėčiau tinkamai pataisyti teksto pateikimo vaizdą...
Dėkoju už....