mano smilius,
pirštukas užšalo,
nebegaliu nei parašyti,
nei užrašyti,
tavo vardo ant lapo.
Dienoraštį,
kurį vakar pradėjau rašyti,
ir skaityti medy,
tarp šlamančių stelmužės lapų,
vis jie krito ant mano krūtinės,
galvos ir nugarinės,
rašiau, kol nulaužiau medžio šakelę,
tyčia prisilietus bandžiau lapelį nugriebti,
bet šakelė nulūžo,
mano širdis... sudužo