Pakėlės kryžius

Tyla įstrigus ilgoj

sekundės daly

vis tęsias

ir tęsias

kaip kelias

tolyn

neves jau

į rojų, skaudu

kai regis

tiesiai eini

bet visgi ratu

mes kartu

prie to kelio

meldiesi suklupus

o aš tik žiūriu

į aukštąjį

kryžių medinį

kurs pūva

ir lupas

po vieną

šapelį

kasdien

vadinas

jis mus

apleido

pro šalį

kaip šaltas

šuorelis

vėjo

praėjo

o tu

vis tiek

kaltas.