apaugus kerpėm

apaugus kerpėm buvo mano sąžinė
dabar gausmu vargonų atgailauja
akmenimis grubiais į sielą veža
pilnais kančios vežimais ne po saują

jų atbrailos skausmingos nešlifuotos
kažkur tarsi sulaiko nepaleidžia
nugrimzt gelmėn neatsisveikinus
lyg ne tik man bet ir kitiems
kažką tai keičia