Mes - Žmonės Dievų keliais

Prisiūkite rankas prie savo kūnų
Kad liautųsi dalinti gėrį tiems, kuriems vos gimus sielos ima ir supūva. 
Dėl jų mes liejam ašaras lyg tūktančius baltų žiedų sakurų.
Dėl tų, kurie smėlynuose palieka mirti seną aklą šunį. 

Išdeginkit akis su karštu vandeniu.
Kad liautųsi stebėti ir baugint save, kai babuinai ginklais žvangina.
Mes esam Žmonės vykdantys didžius Dievų sumanymus.
Kodėl taip kreipiam dėmesį į žaidžiančius kvailius su paraku?

Suriškit su plaukais Jūs savo kojas.
Tegul nesiklaupia prieš juos ir jiems pašvilpus nesistoja!
Mes jiems tik vienetai, mėsa ir kilogramai.
Kol taško mūsų kūnų liekanas pabūklai apkasuos
Karibuose jie jaukiai siurbčioja kakavą.