Dviese

Iš sniego prasikals pavasaris
Obels žiedų pilnomis saujomis.
Ant žibuoklių spindės rasos
Ir tu ateisi žole basas.

Sutiksim vasarą nuogi,
Valtis supsis pakrašty.
Susikibę mes už rankų
Meškere pasieksim dangų.

Ruduo karolius mums uždės
Iš uogos, riešuto, gėlės.
Pro auksu spindinčius lapus
Jau išlydėsime paukščius.

O kai žiema ateis arčiau,
Mes apsirengsime šilčiau.
Tik karštas karštas bučinys
Rankas sušildys ir širdis.

Vienu taku bėgs mūsų dienos
Kartu gyvent be galo miela.
Nepastebi, kaip dienos laša,
Kiek daug jų bus ir kaip per maža.