Išpažintis

Išpažintis

Aš noriu prisiglausti prie tavo širdies,                       
išdidžios ir garbingos, jautrios, atlaidžios ir laimingos.
Garbinu gyvenimo viltį, gyvenimo meilę ir džiaugsmą…
Tai su manimi! Su mano širdimi!
Su mano skausmu, su mano kančia,
su mano vingiuoto kelio akmenimis ir gėle…
Skaisčia, bet liūdna.
Tegul gelbsti malda…
Šis pilnavertis susitaikymo žiedas klestėjo,
bet jį sunaikino kietaširdiškas abejingumas,
savigailos aistra, neviltis ir atlaidumo stygius kasdienybės kaitroje…
Tai nepagrįstas laimės troškimas, pilnatvės geidulys ir savęs praradimas…
Be jausmo, be žodžio, be minties, be palaimos ir išpažinimo…
Ėjimas ten, kur nieko žemiškai švento nėra. Tik galia! Bet ne ta!
  Netikėki ja! Tikėk malda!  Šventoji pareiga!