Paunksnė

Ir štai aš paunksnėj,
Esu tarp šešėlių atsigulęs,
Esu kitų pamirštas ir pats juos pamiršau,
Galiu grožėtis, kaip auga tulpės,
Ir laikas manęs nepasieks, išspręsiu paskiau,
Kas mane šį pavėsį prisiminti pastūmė...
Kartais aš noriu, kad aplinkui nebūtų nė garso,
Kartais aš nė nenoriu girdėti savo paties balso.