Viršus nusagstytas krikštoliniais perlais,
Kartu su jais rieda mėnulio obuolys,
Viskas skalaujama vandenyno gėlo:,, Mieloji mano, kokia Naktis ši gausi... „
O šalia guliu aš, apsvaigintas prieblandos kerų,
Ir raškau mėgaudamasis jos vaisius,
Nors žinau – jei šiandien jie išseks,
Gausiu jų kitąkart. O Naktis net mainais
Nieko neprašo — jai gana žiūrovo švytinčių akių –
Maitinasi ji mano spinduoliuojamu taikumu.
Taip mes ir dalijamės vienas kito šviesa,
Esam įsikibę į vienas kito rankas...