Mano mintys

Kai šakos, pilnos rudens,
Priglaus pavargusį vėją,
Kai pievose žiedas sužvarbs -
Iš tamsybių ateik tu tyliai,
Paliesk mano kūną rasa,
Nuprauski ja mano sielą.
Vėjų rožę nuskinki, prašau -
Man sunku vienai liūdėti.
Pilki debesys vaikšto po dangų,
Sėja lietų, jau nebe šiltą -
Prasidėjo rudens darganos;
Ateik nakčia ilgesio tiltu:
Padovanosiu liepų kvapą,
Išsaugojau jį iš mūsų vasaros,
Žibuoklių žydėjimu tave papuošiu
Meilė nedingo - ilgesiu tapo.
Niekada tavęs nepamiršiu -
Kas rytą ieškosiu Aušros,
Kurią palikom prie Laumių medžio.