Išnešiau į lauką kilimą išpurtyt, pradėjau skaudžiai daužyt su tapke. Šalia bendrabučio – darželis. Vaikai bėga ratu, daro kažkokią mankštą, girdisi varpelių skambėjimas. Nieko nerašau, nes neturiu apie ką. Galėčiau rašyt apie buitį Kaune, bet nelabai įdomu ir nelabai kuom skiriasi nuo praeities. Vakar buvau nemokamam spektakly – praverkiau, nes per daug visko. Vis šluosčiaus snarglį, bandžiau įtraukt atgal, o ta salė tokia mažytė, buvo gėda. Verkiau, nes temos skaudžios, o pabaiga gana banali– viskas gerai baigės, TU ESI NE VIENAS!!! Susinervavau, trūkčiojo krūtinė ir bėgo sūrios ašarėlės. Debilai jūs, galvojat, kad kažką pakeisit? Galvojat, kad šitas spektaklis ypač geras, nes pravirkdėt nestabilios psichikos mergą? Padeklamuokit trijų stulpelių eilėraštį apie tai kokia graži saulutė ir kaip vėjelis pučia, padeklamuokit taip, kad pradėtų griūt sienos ir išdžiūtų visi pasaulio vandenys. Tada gal ir pakeisiu savo nuomonę apie meną. O aš norėčiau būt aktore.
Šiandien atsikeliu, ir ką jūs manot??? Kaimo japis lieja pyktį mano profily. Hmh, cituoju - Tik tu pati manaj kat esi idomi savo paauglišku inkštimu, vapėjimu ir kledesejs, nors gal esi senė. Nesuaugi.
Na, da ira šioj vtj dauk su psichonegaliom žmogeliukščiu. Bet jej kalbėt ape norma, taj ne,
normalej tu negali sudomint, taj tesiog neraumaidnes ir dizizis.
Juokinga, nes nieko naujo kaip ir nepasakė – blogai rašai, neįdomu, bla bla bla. Plius, keista, kad žmonės dar išvis turi laiko kažką bandyt įrodynėt. Nu gal smagu, aš nežinau, gal hobis čia, gal jaučia kažkokį pasitenkinimą.
Dabar pamačiau, kad ir ponia Kristina vėpso pražiota burna - Labutis. Kaip Jums šitie mokslo metai? Pilni neišsipildžiusių vilčių? Pilni beletristikos ir pletkų? Ar Jūs kaip tik - sėkmingas žmogas?
Juokinga, labai juokinga, sarkastiška, šmaikštu ir t. t. Kaip jums šie mokslo metai? Ir galėčiau kažką atsakyt, bet jūsų profilis labai gerai viską parodo. Nemanau, kad šitie mokslo metai tau jau labai liuks. Nemanau, kad taip išvis kažkada bus. BET JŪS DŽIAUKITĖS, TAIGI TIK PER SKAUSMĄ GALIMA KURT, SUTEIKIT SAVO KANČIAI VARDą ir gal, tik gal, tada tada tada tada... Gaila man jūsų, kaip ir japio, fabrikanto, daktaro urologo coronos, lulu ir dar kitų, mūsų menininkų, poetų, visuomenės švietėjų.
Va Poną Vanagą myliu, myliu ir visus kitus, kurie nereiškia iracionalios neapykantos. Jie gal ir mano tą patį, bet tyli. Ir tyla kartais yra geriau. Tyla skaniau kvepia ir gražiau šypsos. Ir nors mano meilė labai paviršutiniška, bet tai vis tiek meilė. Jaučiu kažką viduj ir kartais perduodu mintimis linkėjimus. Aš nepažįstu ir niekada jūsų nepažinosiu, nežinau pati kodėl taip jaučiuos.
Labai laukiu kada vėl galėsiu rašyt „amoralias“, „šlykščias“, „vulgarias“, „jokios vertės neturinčias“ rašliavas. Tik kažkodėl atrodo, kad tai įvyks dar negreitai ir mane tai gąsdina. O patiko visai. Neturiu mintelių. Ai, va, prisiminiau. Buvo kultūros dienos Kauwne, sako man – „Parašyk eilėraštį, gausi žurnalą“. Gavau žurnalą.


AlioKLausom






