Kažkas palengva sijoja
Vyšnių žiedlapius žemyn,
Jų raudonumas tirpsta
Šermukšnių kepurėse.
Išdainuoti, uogų kauliukais aplipę,
Belapiai medžiai-
Jie tyko tavęs,
Kad apkabintų
Ir nusineštų
Į pūkų karalystę.
Galvojat, kad čia žiema?
Nė velnio. Deje,
Purpurinis
Fiziologinis
Sniegas
Krenta aukštyn
Pasitikt ir atšaldyt
Betliejaus žvaigždės.