Abejonė

Tai, ką aš vakar sapnavau
Nepatikėsit
Apkabinus buvau
Laikiau, kol jį galėjau
Atsibudau
Supratau pasibaigė ramybė
Mano siekiamybė
Susitinka realybė
Ji klausia ateities:
- Ar tai ką aš galvoju yra tiesa ar tu, Ateity, pamatysi visą tai, bet tu gi jau žinai, neslėpk ką tu manai.
Ateitis tik nusisuka nuo realybės ir sako:
- Tu turėsi dar palaukti
Laikas greit praeis,
Reikės po to praeities klausti.
- Ko klausti, ar aš viską pamiršiu?
Ne, tu norėsi, kad tu, Realybe, pasitikėtum savimi.
Ir nuėjau aš savais keliais išgirdus jų pokalbį.