Tavo atspindys

saulei

Kasryt tau gluosnis lenkiasi, dėkoja
Už savo sidabruotus, mirgančius lapus,
O mūsų vasara - greičiausia basakojė -
Pribarsto tavo juoko į visus kampus.

Tas tavo atspindys visus iškart suranda:
Žuvims jis padeda pasiekt bangas,
Laivus jis atveda į šviesų jūros krantą,
O jūreivius - į išsiilgusias rankas...

Jis atlaikys bet kokį piktą žvilgsnį -
Privers jį susigėsti ir išnykti.
Mums bėdoje padės atrasti viltį,
O lietuje - vaivorykštę sutikti!

- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
Vis vakare, kai tu į jūrą nusileidi -
Nutrūksta tavo ir dangaus gija -
Jis drąsiai nutupia kam nors ant veido
Ir iki ryto užsibūna širdyje.