Pamąstymai apie siurrealistinius pasaulius ir mėnulį

Alyvos nužydėjo
Mėnulis patekėjo
Jo šypsosi burna
Kai stebi jis mane

Ką aš veikiu, kur aš einu
Globėjišku žvilgsniu
Ir ilgesys tas begalinis
Surišo mus abu

Mėnuliui aš eiles rašau
Nes kitaip nebegaliu daugiau
Ilgiuos jo, nors nežinau kodėl
Likimo paslaptys, todėl.