Ji mylėjo mane, kai gėriau viskį ir rūkiau šlapias cigaretes. Kai nerasdavau kelio namo ar pas ją. Pamiršdavau vardą jos, kartais ir savo. Neturėjau nei telefono, nei piniginės. Bare mane pažindavo visi, plieno liejykloj tik keli. Džiaugėsi, kai pavogiau iš darbo vamzdį. Miegojome laiptinėje ne kartą, nes raktai nuo durų buvo per maži, per dideli arba kreivi. Jai patikdavo, kai švilpaudavau ir dainuodavau vakare, o ryte kosėdavau ir spjaudydavausi lovoj. Ji juokdavosi, kai primyždavau į stalčių. Vadino mane avangardu. Ji matė kažką manyje.