1
Jauki rudeninė tyla,
Bekraštės kaitros išdeginta…
Žolė saulės gaisro pilna
Šaukia atplaukti debesį.
Žemė suskilusi laukia
Lietaus gaivinančio lašo…
Vėjas, nuskridęs per lauką,
Padangę nuprausti prašo.
2
Įsiliejo į vakaro tylumą
Saulėlydis skaisčiai raudonas…
Iš ryto vėjas pakilęs
Groja dangaus vargonais.
Tamsus debesų altorius
Slenka į patį vidudienį:
Lietaus gaivinantis šuoras
Viltimi pašventins rudenį…
2002
2004-02-09 11:30
..." zole saules gaisro pilna..." grazu////
2004-02-08 14:52
viltimi pashventins rudeni...
sesk- du!
2004-02-08 14:20
nugi gerai. nors ir ne visai mano skonio, bet 5
2004-02-08 14:01
labai labai grazumynas :)
ujujuj!
2004-02-08 13:39
Klasiškai!
2004-02-08 13:09
. . . tikrai - 2002'ruduo . . .
ir lietaus galima l a u k t i (aisku, ne vien apie lietu cia...), bet uzmirstam, kai diena, nakti jis 'uz lango'..., g e r a s e i l i u s :-)
2004-02-08 11:35
Tikrai taip:)
2004-02-08 11:09
Šaunu! Eilutes apie pojučius, o ne apie faktus. Visada tam teikiu pirmenybę...
2004-02-08 11:02
kazkaip gaivu.gera :)
2004-02-08 10:14
Labai šaunus kūrinėlis, toks lengvas, ypač patiko įdomios metaforos!/////
2004-02-08 10:05
gražu ir nepaprastai vaizdinga
2004-02-08 09:07
'dangaus vargonai'; 'debesu altorius'- n u o s t a b u! ////