Pasaulis toks turtingas,
Naktis tokia šviesi,
O ji – paparčio žiedo ieško.
Miške mergaitė nedrąsi, –
Kad bent parneštų.
Nukirpo savo kasas,
Ir vainikėlis mariomis plaukia,
Tačiau dar tiki, kad suras,
Joninių laužo laukia.
Pasaulis toks bekraštis,
Ir tiek jame vilionių,
Bet visgi vieną naktį
Ateina tavo Joninės.


Kęstutis2





