Nuovargis N

Kartais nuovargį jaučiu plokščią
kaip nuobodulį. Arba kaip arbatą ar kavą – omeny
turiu kvapą, tačiau atmintis į niekur neblokš. Čia
tik būsena, tik laikas, kai šiek tiek mažiau gyveni.

O kartais jaučiu tą nuovargį 
lyg pralaimėjęs paskutinį mūšį, o kartais
lyg eilinę kovą – argi
svarbu kuo – kortom, durklais, dartais..,

o retsykiais nuovargis toks gilus,
kad nejaučiu nieko, išskyrus pulso pauzes
viduje – lyg visa ko pradžias ir galus,
lyg bandau tai nusiplaut, bet lieku nesiprausęs,

kartais nuovargį juntu kaip spyną.
Raktų dantys nudilę – suku
ir niekas neatsirakina,
ir atsisveikinu su kantrybės saiku.