Kai miražu ateisi

Kai miražu ateisi,
Su Baltojo Angelo rūbais,
Trumpąją vasaros naktį -
Basos tavo kojos
Lies sidabrinį Mėnulio taką...
Vėjo alsavimu
Kalbėsiu su tavim;
Apie tai ką Laikas jau ištrynė,
Pasakosiu ką apsiaučiau ilgesiu:
Ilgu man tavo Meilės Šviesos,
Tyrų Jausmų vandens,
Sugrįžti noriu į vyšnių sodą,
Kurio žydėjimas laike srovens,
Noriu paliesti tėviškės slenkstį,
Ant kurio tada abu sėdėjome.
Suka ratus šiandien vieversys,
Giedodamas tą pačią giesmę;
Ji tokia ilgesingai graži -
Sielos gilumą pasiekia...
<>
Ateik, nors miražu,
Bet kurią vasaros naktį...