Babajus guli Šventosios miesto pliaže

Babajus guli ant smėlio Šventosios miesto pliaže. Vilki naujomis, pas verslininką Kaminską pirktomis speed glaudėmis. Spalvą rinkosi ilgai. Kaminskas siūlė kūno spalvos, bet Babajus nesutiko. Kaminskas pats nusimovė kelnes ir parodė - jis nešioja kūno spalvos. Babajus pasakė; aš važiuoju į Šventosios pliažą, ten renkasi neišlavinto skonio žmonės ir moterys, kam man kūno spalvos? Man duok realistines jūros spalvos, žalias arba, jau visiškai iš neturėjimo, geltonas. Man tinka šitos spalvos, o kūno spalvos tegul nešioja jauni.
Kaminskas gudriai nusišypsojo. Jis nebuvo abejingas gražuolei Babajaus žmonai Dočkutei. Tokiomis glaudėmis jaunimas vilioja solidžias palydovių profesijos merginas. Sukluso Babajus. Išsidavė, kad nėra abejingas ir pabrėžė, jog niekada ne pro šalį turėti laisvės adresą.

Į jo mėlynas glaudes žiūrėjo tik praskrendančios žuvėdros, negaunantys pensijos pensininkai ir besibastantys šunys.

Tolumoje nuo Palangos pusės ėjo mergina. Vėjas kėlė jos plaukus.
Babajus nutarė pasirodyti su mėlynomis glaudėmis pasauliui. Patikėjo, kad merginą jam siunčiama kaip išbandymas, kaip jo teisingo gyvenimo būdo patvirtinimas.

Romantiška mergina. Pašiauštais plaukais, drąsiai dėliojanti kojas taip, kad nesuprasi ar jos kreivos.
Iš toli jos veido nesimato, tačiau plaukia vandens paviršiumi, tarsi Merlin Monro.
Artėjant Babajus pasitvarkė smėlio apneštas  glaudes.

Girdisi kanopų bildesys, koks lydi smėliu lekiantį arklį.
Iš priešingos pusės pasirodo raitelis ant balto arklio.
Arklys ilgai bėgo pakrantės smėliu, kailis tiesiog putoja, nasruose baltos lengvos putos.
Dar pora šuolių ir kris negyvas.

Babajus jau sustygavo savo veiksmus ir atsistojo, ėjo link nepažįstamosios iš Palangos.
Iš po  balto arklio kanopų nuskrido smėlio šūvis ir aptaškė Babajaus  mėlynas glaudes.

Pasipiktinusio eilinio policininko veidu Babajus greibė jūros išmestą pagalį ir metė į tolstantį raitelį.

Raitasis priartėjo prie merginos, griebė ją už pažastų ir,  persimetęs per balną, nutolo Palangos link.
Iš po nosies, tokią Nepažįstamą merginą, pasipiktino Babajus.

Tik tuo metu jo muzikalias ausis pasiekė merginos šauksmas: Gelbėkit.
Labai aiškiai girdėjosi: Babajau, gelbėk.
Balsas panašus į Dočkutės. Jūros vėjas iškraipė - negalėjo patikėti Babajus, kad tai gali būti jo žmona.

Babajus, nežinomas sportinio ėjimo meistras, treniruotas rinktinės trenerio Mužiko, leidosi paskui baltą arklį su Dočkutės  kūnu permestu per balną.

Babajus spaudė iš peties. Žingsnis po žingsnio artėjo prie baltojo raitelio.
Greitai jis jau galėjo matyti besiplakančią į balno odą merginos krūtinę. Galėjo atpažinti, bet saulės šviesoje - nepažino.
Arklys putojo, bet pabėgti nuo sparčiai žingsniuojančio verslininko negalėjo.
Raitelis plakė arklio šonus guminiu bizūnu, tačiau arklys sustojo.
Babajus lengvai juos pasiekė.
Mergina nušoko nuo arklio, nes arklys susvyravo, suklupo ir išsitiesė smėlyje.
Raitelis slėpdamas savo veidą po kauke, bandė pabėgti.
Babajus nuplėšė jo kaukę.
Veidas sunkiai atpažįstamas.
Vyrą išdavė kūno spalvos glaudės. Kaminskas. Štai tau boba ir devintinės.
Mergina bandė apkabinti išgelbėtoją.
“ Nereikia. Būčiau žinojęs, kad čia tu, Dočkute, nebūčiau gelbėjęs”