Apie vynus kalbėtis

Taigi, galime nors ir ilgai (o taip derėtų)
apie vynus kalbėtis jų senumui augant,
nors teisybės dėlei, tie aukšti minaretų
siaurėjimo formos indai, kurių daug, ant

lentynų stovėdami miega, šešėlius gilius jie 
ant dulkių meta, bet dulkių jais nepažadina –
noksta tyla, sargybos iliuzija,
naktis artinas paišina, diena

buvo tik diena, o štai
kalbėjimo apie vyną vakaras
pasiima mintis ir nusineša jas į aukštai,
kur anos kažką ras,

kažką, kuris iš grožėjimosi bangavimu debesų
ir kartu plaukia, išsisklaido, nežino,
kad viskas, ką tik buvęs be, dabar jau su
tuo, kas iš vyno.