*170905142023

-kas nutiko netaip?
-Aš  taip niekad ir nepabaigiau kūrinio.
Supuvo.

Chemija.
Šūdas.
Yra pradžia.

Ar Baconas kada
Richterį yra
sutikęs?

Surūgo.
Sudužo,
tą dieną,

kai pasisveikinom 
su Šarlatanu:
-išslydo plaunant kriauklėj.

-tava valia, mėgsti šukes - daužyk.
tarė jis, nors kas išties jis? Keistu
vardu dėvintis.

ir viskas. Sudužo - stok prie lentos
kokia prasmė - sakyk - koks atsakymas.
t . y . l . u

Šūdas.
Chemija.
Sėkla

ir viskas baigės.
Turiu šukes ir gal kartu
ir viską kas ten baigės

neišsakyta ir nesudėta į vietas
nesužinoję, kad jau baigės
kruopščiai apipakuota drobule.

Ir iš tiesų jei klausi -
koks yra taisai Žmogaus likimas?
-Brolyčiai ir Sesutės - ne žodžiais gyvenimas ne

Išėjome kartu.
Žmogum Juodu Liežuviu
save praminę

ir indo nebūto dugne ieškot įnikę
Kita pus tartum sapne
įklimpę į laukimą.

Atstojom. Atstojom žodį savo
ir kūryba tai auka,
bet vardan ko?!

„Nenoriu aš gyventi, jeigu neaišku“
Taip, danguj - kaip gelmėje
Žmogus ne Paukštis

Menas, auka, menas, tikrovė
atspaudas nuimtas menas nuo prototipo
artefaktas nulietas iš pasaulio kito

Kosmosas.
Tiltas.
Palaiminti tie, kur nepasilieka

-Kai delnu trenkiau į piešinį taip,
kad užaugtų sparnai bent nedideli
Kita pus traukė atgal taip, kad sudrebėjo tiltai.

Pasiliko.
Atsakymo konkretaus niekada ir nebuvo.
-Ypač po to kai viską pamečiau.

viską vienoje vietoje. Ir man nereikia
jokių „rankraščiai nedega“ -
SD kortelėms nesiskaito.. 

Bet nesvarbu tai pamesta
buvo dar dar ankščiau ankščiau
gi dužo su varpais į kriauklę

ir nieko nenutiko.
Richteris tuoj baigs Beethoveno koncertą
ir aš paspaudęs Enter užmiršiu

viską viską apie ką mes kalbėjom
it sekantį kart vėl kalbėsim apie tą patį
ir Saulė vysis Mėnulį.

170705142023
Beethoven - Piano concerto n°3 - Richter / Moscow / Kondrashin
(Liekam profesionalūs)