Eilėraštis

Bokštas parvirsta ir tai
horizontą tik pastorina vos.
Taip. Stovėjo anas netvirtai.       
Šešėliais daugiau nedurnavos.
                                             
Bokštas parvirsta ir ką
horizontas galėtų atgal mainais,
kad būtų tvarka
nors po batais šiek tiek purvinais.

Taigi. Horizontui neatsistoti. Nes
per stipri jam žemės trauka.
lygumose ilgių visų lenktynes
laimės, tai matysis akim plika.

Na o bokštas, kol neparvirs, bus                           
namais vėliavai – vienai vėliavai,
kur aukščiau dangus nesvarbus,
o žvilgsniai laivai vėl. Vėl laivai.