Kur slepiasi Dievai arba anketos darbui gauti

Eilinis sekmadienis bažnyčioje. Juoda marška apsigobęs kunigas vėl sako nuobodų ir tą patį, daug kartų girdėtą, pamokslą; davatkėlės pamaldžiai nuleidusios akis kalba rožančių, o aš kaip visuomet sėdžiu pačiame paskutiniame Dievo namų suole. Niekas nesikeičia. Niekada nesupratau kodėl lankausi bažnyčioje... Nesu tikinti ir niekuomet nebandžiau suprasti dvasininkų sakomų  pamokslų prasmės. Tiesiog čia, altorių šešėliuose galėjau  paskęsti savyje, negalvoti apie nieką kitą tik apie savo svajones ir tikslus. Bažnyčia - ramybės oazė. Baltutė sala, kurioje kiekvieną sekmadienį atsiduriu. „Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto” - baigėsi pirmasis pamokslas. Pasirodė berniukas. Paskambino varpeliais. Per nugarą nubėga šiurpuliukai - lyg kas mažom pėdutėm bėginėtų...
Po kelių valandų pamaldos baigėsi. Žmonės skirstėsi. Aš taip pat pakilau, persižegnojau ir išėjau pro duris.

Buvo ankstyvas pavasaris. Saulė dar nemylavo žolės savo šilta šypsena, o alyvų žiedai vis nerodė jokių gyvybės ženklų. Oras buvo ramus ir kvepiantis lūžtančiu ledu bei gatvėje kepamais kaštonais. Stebuklinga! 
Nusipirkau kelias rožes iš mergaitės, stovėjusios netoli bažnyčios ir patraukiau namo. Patikrinau pašto dėžutę. Penki laiškai su ryškiu raudonu užrašu:
                        PARAIŠKA DĖL PRIĖMIMO Į DARBĄ
Ką gi, tikriausiai dar neminėjau, kad buvau padavusi skelbimą dėl naujų darbuotojų priėmimo. Esu užsiėmęs žmogus ir man reikia žmonių, kurie galėtų šiek tiek padėti buitiniame gyvenime. Užsikaičiau arbatos. Liepžiedžių. Su medum. Truputį sergu gripu. Laikas skaityti pirmąjį laišką.
                          PARAIŠKA DĖL PRIĖMIMO Į DARBĄ

1) Vardas: Laikas
2) Gyvenamoji vieta: Dažniausiai ant žmonių riešo{rankiniuose laikrodžiuose} arba ant naktinių staliukų{žadintuvuose} 
3) Profesija: Dievas
4) Išsilavinimas Aukštasis. Matematikas.
5) Noriu būti: Žmogus, siekiantis parodyti, kad gyvenimas kaip laikrodis. Su ribom ir be ribų. P. S: Galėčiau papildomai dirbti buhalteriu.
6) Apie save:
Didžiausias mano tikslas: - susieti gyvenimą su laikrodžiu. Noriu, kad žmonės pamatytų jog negalima švaistyti laiko veltui. „Kaip didžiulis sieninis laikrodis” - sakydavo mano senelis. Protingas žmogus buvo. Tikriausiai žinote jo kas jis. {Žmonių vadinamas - Jėzumi Kristumi}. Norėčiau žmonijai parodyti jų laikrodžius. Vienų žmonių laikrodukai šelmiškai dar tik pradeda tiksėti, o kitų - stoja. Kad ir kaip būtų gaila, prisukti jų nebeįmanoma... Nebeįmanoma. Nebeįmanoma? Nebeįmanoma!!!
  Dažnai girdžiu tave murmant, kad neturi laiko. Visiška netiesa! Jei sakai, kad neturi laiko, vadinasi tau paprasčiausiai trūksta noro. Ar esi kada nors girdėjusi, kad Sokratas, Platonas, Kantas nebūtų turėję laiko? Atmink, kad tau duota tiek pat valandų dienoje, kiek turėjo ir jie. Suvok, kad laikrodis tiksi. Pirmyn. Niekada netiksės atgal ir neperspės tavęs apie vidurnaktį, mušdamas būgnais. „Viskas praeina”
                              Kiek daug pasakyta šiais žodžiais!
                              Kaip drausmina jie išdidumo akimirką!
                              Kaip guodžia liūdesio metu! „Tai irgi praeis”
                                                  A. Linkolnas
Laikrodis tiksi. Eina. Pirmyn. Niekada nepasuksi rodyklės atgal.
Noriu būti tavo laikrodžiu
                                   
                                        Dievas. Matematikas.

Kas čia per nesąmonė? Nesuprantu kas darosi. Gavau laišką iš... Dievo. Dievo? Matyt, lankymasis bažnyčioje turi tam tikrą šalutinį poveikį. O gal tai tiesiog nauja katalikų reklamos kompanija, bandant prišaukti kuo daugiau tikinčiųjų? Nenustebčiau... Ir ko gi pasaulyje dabar nėra?..
Dievas. Pamanykit... Juokas ima! Paimu antrą anketą.

                                PARAIŠKA DĖL PRIĖMIMO Į DARBĄ

1) Vardas: Draugystė
2) Gyvenamoji vieta: Siela  
3) Profesija: Deivė
4) Išsilavinimas Aukštesnysis. Filologė.
5) Noriu būti: Žmogus, trokštantis padėti rasti artimų sielų.
6) Apie save:
                            Draugas-tai visų pirma tas, kuris nesmerkia.
                                                                                    A. de Sent Egziuperi 
Ar esi mačiusi kaip žydi gintaro laukai? Skaidrūs, geltoni stikliukai peršviečiami saulės, o lūžtantys spinduliukai kvepia prisirpusiomis avietėmis ir ką tik iškopinėtu medumi. Kas tau yra draugas? Artimas žmogus? Man draugai - žmonės, kuriais galiu pasitikėti ir nuoširdžiai gerbti. Draugai - gintariukai, peršviečiami saulės. Žali smaragdo gabaliukai. Perliukai, besislepiantys giliai jūros dugne, šiltoje kriauklėje. Ir nuo ko viskas prasideda? Nuo žvilgsnio, gesto, žodžio...
  Neatsitiktinai esu filologė. Tobulinu literatūros žinias. Skaitau... skaitau... skaitai ir stengiuosi suprasti nuo ko prasideda tas geltonų plytų kelias “Draugo” vardo link.
Noriu būti tavo drauge. Deimančiuku, kurį galėtum inkrustuoti į žiedo akutę... Perliuku, kurį galėtum ištraukti iš žydros jūros arba gintariuku, kuris lūžtančią šviesą paverčia medaus kvapu.
Draugystė-bando kurti ir plėtoti santykius. Žinojai tai? Ir dar atmink-draugai nėra tik geri. „Kadangi mano draugas draugauja su mano 
                                priešu, man neverta bičiuliautis su draugu.
                                Saugokis cukraus, sumaišyto su nuodais.     
                                Sergėkis musės, tupinėjusios ant pastipusios gyvatės”
                                                                                      Avicena
Noriu būti tavo sergėtoja .

                                                                        Deivė. Filologė.

Rankos pradeda virpėti. Ne iš baimės. Iš nustebimo. Kad ir kaip būtų keista, bet, manau, kad Dievas{arba Dievai} vis dėl to egzistuoja... ir rašo man laiškus.
Nepakenčiu kavos.
Įsipilu Jacobs.
Du šaukšteliai cukraus.
Geriu.
Skanu.
Imu kitą laišką. Praplėšiu ir skaitau. 
                  PARAIŠKA DĖL PRIĖMIMO Į DARBĄ


1) Vardas: Meilė.
2) Gyvenamoji vieta: Širdis.  
3) Profesija: Dievas.
4) Išsilavinimas Savamokslis. Hipis.
5) Noriu būti: Žmogus, siekiantis padėti atrasti tavo antrąją širdies pusę.
6) Apie save:  
Niekada nemaniau, kad pulsiu taip žemai ir rašysiu laišką žmogui, kuris net nesugeba susivokti savyje. Aš - Dievas, ieškau darbo pagal skelbimą. Ir kaip žemai aš kritau...
  Skaitei Šekspyro sonetus arba Balzako romanus? Meilė... Svaiginanti ir visagalė meilė, sugebanti sugriauti visus barjerus, naikinti blogį ir nešti taiką. Šlovingi Balzako laikai. Sakyčiau, jausmų  klestėjimo laikotarpis. Meilės era. O ką aš reiškiu dabar? Vaikams - nereiškiu nieko, paaugliams - aistrą ir kūniškus malonumus, suaugusiems - pagarbą, o seniams –bala nematė... Jie apie mane jau net nebepagalvoja. Atsiprašau už savo kalbėjimo manierą. Tiesiog skaudu, kai žodžiai “Aš tave myliu” pasidaro tokie banalūs, iškreipti ir bereikšmiai. Vis dėl to tikiu, kad meilė vis dar egzistuoja.
                              Jeigu norite savosios šeimos meilės
                              Ir pripažinimo, tai visų pirma,
                              Privalote duoti meilę ir pripažinimą.
                                                                L. Hay
Tai jausmas, kuomet abi pusės turi jaustis lygiavertės ir lygiateisės. Kai pajausi, kad ką nors IŠ TIKRŲJŲ MYLI vadovaukis šiom taisyklėm: nebėk, nemeluok, neslėpk, nevenk, suabejok ir įsijausk. Leisk sau būti atvira...
Džiaugiuosi, kad tau parašiau .
                                Viena meilės, kaip ir meno, savybių
                                Yra iš chaoso sukurti tvarką ir harmoniją.
                                                              M. Haskel

Noriu būti tavo raktas, išlaisvinantis jausmus.

                                                                  Dievas. Hipis.  


Prisiminiau vieną sentenciją - „Mylėti ir protauti gali tik Dievas” {Publijus Siras}
Suprantate ką noriu pasakyti? Net ir Dievas, žinodamas kelią į tobulą meilę vis dar neturi mylimosios. Mano kūnas virpa iš susižavėjimo ir nuostabos. Juk ne kiekvienas šiandien gavo penkis laiškus iš Dievų? Liko dar du laiškai. Įdomu, kad teiraujasi dėl darbo.

                        PARAIŠKA DĖL PRIĖMIMO Į DARBĄ     

1) Vardas: Viltis
2) Gyvenamoji vieta: Kryžkelėse  
3) Profesija: Deivė
4) Išsilavinimas Aukštesnysis. Taksi vairuotoja.
5) Noriu būti: Žmogus, norintis įžiebti akyse kibirkštėlę.
6) Apie save:  
                              Kas bendriausia mums visiems? - VILTIS.
                                  Nes ją turi netgi tas, kuris nieko neturi.
                                                                              Talis
Mano mieloji, kaip dažnai aš tave aplankau... Rytais, kai tikiesi, kad diena praeis be nuoskaudų... Dienomis, kai viliesi, kad vakaras atneš tau naujų įspūdžių, ir vakarais, kai meldiesi Aukščiausiajam {nors ir sakai, kad netiki}, kad jis tave išgirstų. Šaukiesi manęs, kai tau sunku arba, kai beprotiškai gera. Jaučiu tave visur ir visada.
Viltis. Bet kokie tikslai su viltimi turės prasmę. Prisimeni pasaką „Alisa stebuklų šalyje”? „Češyro katine”, - tarė Alisa „Būkite toks malonus, pasakykite
                                          kurį kelią man pasirinkti? ”. „Viskas priklauso nuo to, kur norite nueiti”
                                          sumurkė katinas.
                                                                          L. Kerolis
Kaip vis dėl to svarbu tikėti viltimi. Kad neapvils, nepaliks, kad ves teisingu keliu. Žinai ką padaryk?? Sutrepsėk raudonom kurpaitėm ir nudumk keliu su geriausiais draugais niūniuodama dainelę: „Tik svarbu labai norėti, pasistengt ir tikėt” {Geltonų plytų kelias}. Atmink: „Norint pasiekti tikslą, pirmiausia reikia EITI”
                                                                              Onorė de Balzakas

Noriu būti tavo kelrodė žvaigždė.

                                                                    Deivė. Taksi vairuotoja

Tikriausiai šiandien nemiegosiu. Jau pusė trijų nakties, o aš vis skaitau laiškus! IŠ DIEVŲ! Mielieji, ar galite tuo patikėti? Parašykite man, ar aš nekvaištelėjusi. Juk esu rimtas žmogus, gyvenantis bedievėje aplinkoje... Negaliu patikėti, kad nesapnuoju. Įžnybkite man. Ačiū.

                        PARAIŠKA DĖL PRIĖMIMO Į DARBĄ   

1) Vardas: Gyvenimas.
2) Gyvenamoji vieta: Čia ir dabar.  
3) Profesija: Dievas.
4) Išsilavinimas Aukščiausiasis. Kaskadininkas.
5) Noriu būti: Žmogus, kuris nori parodyti kodėl esi čia.
6) Apie save:  
                            Gyvenimas yra kaip dešimties pavarų dviratis - 
                                Daugelis iš mūsų turi pavarų,
                                Kurių niekada nenaudoja.
                                                            C. Šulcas
Didžiulis marionetiškų lėlių spektaklis. Vienos lėlės kariauja, kitos bučiuojasi, o dar kitos pasyviai leidžia laiką prie televizoriaus.
Pamačiau skelbimą, kad ieškote žmogaus galinčio padėti tvarkytis buityje. Ką gi, aš - nuolankus jūsų tarnas. Lenkiu žilą galvą prieš būtybę, kuri nori tiek daug pasiekti šiame korumpuotame pasaulyje. Pradėsiu nuo paprastos pamokos.
Įsipilk dar arbatos {Tai ne pamoka. Matau, kad puodelis tuščias}. Taigi, pirmoji pamoka:
                                    Įvairūs pasiekimai gyvenime
                                    Nėra pats svarbiausias dalykas.
                                    Svarbiausia gyvenime - gyventi.
                                                              B. Jacksonas
Jei nori išlikti žmogumi turi išmokti šią pamoką ir nuolat ją sau kartoti. Pakilti į dangų ir sklęsti saulės link. Sparnai pradės degti. Nebijok ugnies. Ji karšta, bet ne mirtina. Atmink, kad tu prisikelsi ir kaip feniksas gimsi iš savo pačios pelenų. Pasikedenk plunksnas ir vėl pakilk. Skrisk amžinybės link. Galbūt tau pavyks iškristi iš marionečių tarpo ir pakilti virš uždangos.
                                  Laisvė-tai sugebėjimas niekam nevergauti:
                                  Nei aplinkybėms, nei būtinybei,
                                  Nei atsitiktinumui. Sugebėjimas
                                  Neleisti likimui stovėt aukščiau už save.
                                                              Seneka
Noriu būti tavo laime, laisve, skausmu, varikliu, kaskadininku{kas su kiekviena akimirka šoktumei kuo aukščiau, padidindama riziką kristi kelis kart skaudžiau.

                                                    Dievas. Kaskadininkas.

Nebepriimu daugiau jokių paraiškų darbui gauti. Turi penkis naujus darbuotojus: Gyvenimą, Draugystę, Meilę, Viltį, ir Laiką. Man to užtenka „kad saulė atrodytų geltona, o sniegas – baltas” {A. K. K}
Parašyk skelbimą! Galbūt tada ir jūs sužinosite kur slepiasi Dievai...