juk žinai kad smalsumas užknisa
žiāurės vėjai vėjarodes vėtrina
piet’met’poteriai kælbami vėjams
tu geriau dekupuok kvėrams gėjams
nei kap’liuoksus iliuminum lobstyki
ryt’met’moterų kulšstrėnas grobstyki
vakarykščias naujienas s’klaidykis
seilėm pirštų galiukus apflaižęs
tartum laižęs ledynmečio fliuksą
tartum fliuksusą laižęs ec uksusą
tartum gliuksusą laižęs ær šmuksusą
tartum svarmenys svaro kip’liuoto
nepamiršom mes tavojo luoto
kursai laiką nuo laiko atbaido
savo iltim prakiurusiom raidėm
priekin luoto undinė suraišiota
šaukia vyro undino bais’bâisyto
šaukia gvelbos undinė supančiota
į tekinį gyvybės neb’riedantį
žūt’būtai gyvbūties užutroškusi
į skeletą sustingus į krēpetą