Jau skąra balti medžių apdarai,
Ir svyra liaunos rankos vyšnių,
Jas atgaivinti ašarom bandau, o tu sakai:
- Juk kitąmet ir vėl sugrįšiu.
Nors byra žvaigždės lyg pro rėtį,
Ir bitės nakčiai užveria gėles,
Pabūk dar čia, dar palūkėki,
Juk vakaro glėby tik mes, tik mes.


Pasiklydę paukščiai





