Už Delfų

Už Delfų, kur stogų banguoja čerpės, baltosios malūnų salos.
Kanalai. Tiltai arkiniai. Daug baržų. Viskas  paruošta molbertams.
Padžiautus debesis vakaris vėjas vėlei pertemps
iš pietryčių į vakarus. Mes geriam vyną. Būsena apsalus.

Su pauzėm kalbam, pauzės daugtaškiams dėlioti.
Akių kampučiuose raukšlelės rodo laiko svorį,
jis puslengvis, beveik migla, tiesos klastotė pasikloti
juokeliams, norintiems valdžios, jie daug ko nori.

Mes norim vyno dar. Ir austrių. Mes nuo jų pamišom.
Ir kalbamės vaizdais, kurie, jei drobėse nugultų, 
galėtų dirbti kino festivaliuose afišom,
scenas vaizduojančiomis meilės kultų.

Mes norim vyno dar ir austrių. Kam skubėti.
Mes kalbamės ir tylim. Nesvarbu tai.
Ir pokalbiai su posūkiais, bet neduobėti.
Nes būtent posūkiai prisilietimų atributai.