Įptastas

Tai tik apvalkalas
Uždėtas ant manęs
Kad būčiau panašus į tave
Kai pradedi šokti su šešėliais
Įpratau prie to
Ir nematau aplinkui nieko kas yra
Tau neįprasta mano kasdienybė
Kiekviena karta susitikus trukdo
Tyloje klausytis žodžių
Kartojamų tūkstančius kartų kasdien
Nesuvokiama apsuptis
Mane kasdien siūbuodama
Pamiršta mano vardą
Ir nemiga jį primena tau
Kai būnu panašus į šešėlį