Nepasislėpsi

Ne, valtyje nepasislėpsi nuo lietaus.
Miške nuo oro, kvepiančio švara, nepasislėpsi.
Viršukalnėj, į tolį žvelgiant, nuo plataus
ir šalto horizonto. Karštyje – nuo truputėlio Pepsi

norėjimo. O pervargęs nedingsi nuo minties apie tylų
kokteilį, tą su šiaudeliu, taip pat. Nuo būtinybės guolio, ne,
nepasislėpsi niekur, pulsas kraują pakelia iš patalų
link prakaito ant smilkinių. Tai kur nuo noro tapti kelione

į naują versiją savęs paties tu dėsies?
Nepasislėpsi. Nors bandysi. Veltui. Gi
vaizduotėj liksi nuogas prieš gardėsiais
nukrautą stalą. Tau vienam. Vienam, teigi.

Sakai, norėsi būti čia. O ne kitur. Na, 
ne per toli nuo miego po vidurnakčio. Kai liko vos
dar kartą perklausyt Bill Evans‘o noktiurną
ir dar išgert, prieš išsijungiant, dvigubą kavos.