rytas

tai buvo pakrantė Karklės
kurioje niekada nebuvau
ruoželis gilyn įsismelkęs
neskirtas nei man a nei tau
ten buvo tik bangos
karklai sumerkę šakas
nakties pastangos vangios
kol rūbai visai nusimes
dar likime čia  šiame būvy 
sulaukime ryto rasos
kol saulės pirmas liežuvis
iš drebulio mus išvaduos
kol siluetai neryškus
vienas kitą nuskęst palydės
kol patikėsim tai viskas
kas liko iš meilės nakties