Asiliuk, asiliuk,
Su mumis dar pabūk,
Tavo akys nūnai,
Verčia laime patikėt,
Ką tu manai?
Tavo maistas lauke
Ir guolis čia pat
Ar nebaisu tau nakčia,
Kai šviečia tik delčia?
Mylimas tu žmonių,
Bet priklausai tu nuo jų,
Tai vandens, tai grūdų,
Vis gauni iš jų.
Ateis diena šviesi,
Aplankys tave ir Ji,
Ta meilė asilų,
Tokia kaip ir žmonių.
Nes žmonės asilai,
Kartais myli taip bukai.