Bulvių Košė po ponu Šniceliu lėkštėje.
Vakar po grafu Karbonadu,
užvakar po maestro Dešra.
Kekšė. Vėl štai ją
prirėmė broliai Kukuliai. Vieną du.
Salotų krūmuose. Kalendros lapeliuose šnarą
kvapai minčių apie
tai, kas vadinasi aukščiais, maža kontrabanda,
kurios tikrintojai dažniau neapčiuopia.
Žvilgsnis per padažo rausvąją kaitrą brenda.
Kvapų muitinėj Nosies muitininkai Bulvių Košę
tikrina (jie oro aromatų-drumstėjų
jūrą smulkiu tinkleliu lyg dėl miltelių košia),
įtarimai dėl Per Greitai, linksmėju,
malonėkite plono stiklo bokalą. Rasojantį. Alaus.
Kad matytųsi molekulių iliuminacijos
geltonume balto nerealaus,
iš kurio drumstumas atsisijos
vyzdžių lęšiukuose,
stebint vidutinio gylio iškirptę tarp dydžių ne vidutinių
ir valanda, dangui “jau“ sušukusi,
iškris iš malonumų lenktynių.