malda

palik neprisiūtą
prie pakrantės bangavimu
lyg niekad nebūtų
saulėlydžių ir kraujavimo
palik mane atdarą
kad smėlį vis piltų ir piltų
kad šauksmas šio padaro
galiausiai nusilptų
palik mane plūduru
už jo neužplauktum
lyg murzinčiau sutemą
varvančio skliauto
palik nes nereikia ir nereikėjo
juodumo šio srūvančio
staugiančiu vėju
palik nes neskauda kai nulupa odą
kai iltys suleistos giliau
kad jau rodos