Apekliavus visą pasaulį

Už lėkščių ant stalo,
padėkojimų,
maldų ir ritualų -
saugumas ir namai.
Net apkeliavus visą pasaulį -
tai viskas, ko trūksta,
kad sugrįžtų ramybė.
Už vandenynų,
sunkių sunešiotų kuprinių,
ajavaskos ir bandymų per keistybes
pamesti, atrasti, išspirti save
iš savęs,
kad galiausiai vėl parsirastum -
sulyta/s - sutrikęs - sunku-s
apsisaugojęs nuo žaibų.
Kad sudėtum rankas maldai
didžiausioje Vilniaus bažnyčioj,
užsimerktum,
ištirptum kažkur,
lyg su dulkėm ant sienų
- išnyktum -
atėjus lietui.
Išėjus saulei.
Sugrįžus jai.
Apsikeitus pavardėmis.
Niekada neišmesi savęs iš savęs.
Net perplaukus visus pasaulio vandenis.
Kai proseneliai ir promočiutės
beldžias per odą,
žvelgia per tavo akis
ir siurbia visas tavo patirtis,
kol ragauji braškę hamake.
Ir dėkoji.
Dėkoji už savo žemę. Savyje.
Už savo juos ir jas.
Už tai, kad visada nešiesi visus tuos praeitus
iš-gyveni-mus.
Mus.
MUS.
Net jei gyvenimas muš -
šimtai jų stovės už tavęs
susikibę rankomis,
apkabinę tave,
net per lietų,
niekada neišeis.
Per žaibus tik stipriau susikibs.
Niekada nepaliks.

2023 04 09 Velykos, loftas, namai