Ir vėl sluoksniuoja sniegą su tyla
Lėtai ir kantriai
Lyg kas sektų pasaką be galo.
Sluoksniuoja dieną su naktim
Ir vėl aušra
Ir vėl kava
Ir vėl šalti ekranai –
Kaip laisvės simbolis
Ant durų nupieštų.
Gerklėj tarsi liga
Tyla įstringa.
Ropoja delnu skruzdėlė
Kaip įkyri mintis,
Pavasario beieškanti benamė.


Aldona NE






