saulės šešėly

Rytas,
kai saulės šešėly
Nebeauga dangus,
nesigirdi
Paukščių dainos
praskriejant vėjui,
kai mažas žingsnis
Ant grindinio baso
suvirpina
Iki kaulų,
tokį rytą
noriu likti namie,
stebėti balkone
Praskrendančius
kregždžių būrius ir
nebyliai kylančius
Virš horizonto
oro balionus.
Rytas
kai vienišas šypsnis
Pasveikina
lango stikle
ir girdėti, kaip
dūžta minutė
Po minutės,
dar ir dar kartą
Atėmiau daugiau,
nei galėjau
Prašyti ir nežinau
kur nutilo Tyla –
šnabžda sienos
apie Mus, kokie
buvom kadais ir
Dar tikiu,
dar šaukiu nebylom
Į vėją, kuris
seka tave,
Kad apkabintų
mano rankom,
Kai pasaulis visiems
toks reiklus
Noriu būti tau
saulės šešėliu,
Kuriame užaugtų
melsvas dangus.