Kelionė

Mintyse dėlioju spalvotą dėlionę,
Į širdies gelmes planuoju kelionę,
Noriu atrasti, ką seniai pamiršau,
Ką vaikystės sapne kažkada palikau.

Jausmus, kvapus ir mylimus žmones,
Garsus, vaizdus ir rožines svajones.
Kai viskas buvo nauja, pasaulis beribis,
Laukt, kol užaugsi, taip trūko kantrybės.

Tas laikas mane nulipdė, sukūrė,
Įskiepijo vertybes, jaukumą pasiūlė.
Ar ne todėl jis toks man brangus,
Laikas, kuris nebesugrįš, unikalus.