Miko bėdos

Mikas jau įmitęs vyras
Ir gyvenime prityręs;
Pernai šešiasdešimt buvo -
Baliuj gėrė – pančiu kliuvo,
Nes pas mamą vis gyvena...
Na ir kas kad bernas senas -
Ras jaunutę jisai paną.
Mikui galva susisuko -
Laksto paskui sijonuką;
Tai Papievio anūkėlei -
Dvidešimt  vieni suėjo.
Į kitas mergas nespjauna -
Smegenis liežuviu  plauna;
Sako turtų daug turys -
Aukso pūdai tai bus trys.
Panos klausos ir kikena.
Sukuria jos šaunų  planą;
Pila Mikui kvortą vyno,
O į klyną – skruzdėlyną.
Mikas nieko nesupranta -
Kas gi jo „didybę“ kremta.
Bėgs tuojau jis pas bobulę
Gal išgelbės ji jo kulę.
Viskas baigėsi gerai -
Gelbėjo bobulės tepalai.
Svajoklis  Mikas -
Senberniu taip ir liko.