Kur Tavimi Įsimylėjęs

Daugybėj žodžių atrinktų
Poetams siekiuose matytų
Ar tai išjaustų ir lengvų
Taip pat sunkiais dar pavadintų
Visokie jie pas mus visus
Kai širdimi kas užrašyta
Ištarti jausmą kiek gali
Ir dar daugiau negu matyti
Vienok ar aš galįs daugiau
Juk visos raidės numatytos
Ir jausmas tas kuris širdy
Yra platesnis, nekarpytas
Ir net Šekšpyras žino tai
Nors jo eilėm tik mums sakyti
Kaip gimsta žodžiai atvirais
Jausmais iš aukšto nuraškytais
Kiekvienas mūsų raštuos šiuos
Save į akmenį, į gėlę
Į upės tėkmę ir žydrais
Dangaus pavasario skleidėjais
Kiekvienas tapome lengvais
Tais potėpiais nenusidėję
Nes meilė moko mus tikrais
Neišgalvotaisiais kūrėjais
Taip tūkstančius ir amžinai
Pasaulis šis sutvertas liejas
Iš meilės taurių aitvarais
Mus tapo tie kurie atėję
Ir ar teptukais, ar raidėm
Mes rašome širdis su veju
Kaip sklando vien pavasariais
O kartais žiemiškaisais liejas
Tačiau tik perregint šviesas
Galįs išjausti tamsą auštant
Jog pažinimuos aš esu
Žodžiu užgimusiu į saują
Kai sėjos visos į laukus
Nors rugienojams dar atbusti
Per naktį šaltą ir lietum
Sulaukus saulės širdį kviesti
Taip mes kiekvienas kūriam tai
Kas žemėje save vadina
Gimimu paukščių aitvarais
Sudygusiais savoj krūtinėj
Taip išdalindamas einu
Aš taip sau pažinimą mokau
Jog tik šioj dovanoj esu
Pilnumu meilės gyvo jausmo
Kai bunda salvės gintarų
Ir mėnesienos šildo, kviečia
Tave aprengti aš einu
Tuo kuom mane augina vėjas
Ir upės, ir daigų laukai
Miškais kvapai, jazmino žiedas
Ir tūkstančiais naujų raidžių
Kur Tavimi įsimylėjęs
Taip auga smiltys takeliu
Taip visos tiesos išprotėja
Kai širdimi save tariu
Tavim esu šviesos nešėjas

©Sigitas Orantas Sausis
20230220 10'44