Nakties šešėliai savas galias išdavę-
Apsunkinti vokus ir pradangint sapnuose
Lūkesčius, dabar prekiauja. Prieš mano valią
Laiko juostoj pasiklydusių pamiršt neduos...
Ir iškeičiau viltis į vieną prisiminimą,
Laiku susimokėjau už rūką nykstantį aplink tave-
Kad toj akimirkoj avansu išpirkti nusikaltimai
Leistų tau žvilgsniu ir vėl... paliest mane
Ir vėl... silpnumas pakerta vokus nuo kvapo
Vyšnių sodo, atsispindinčio tavam veide
Tik atminčiai už vieną žiedą sakuros
Turiu iškvėpti rūką, pradanginantį ir vėl... tave.
(2023. 02. 16)