2023-01-18 15:47
Žodžiu eik per savo nykumas, per juodas orchidėjas
nykiąsias, kol prieisi išvietę, kurios duryse
pro jose išpjautą širdį spindės jau minėti akinių stiklai.
gal ne šūdini, riebaluoti tik.
2023-01-18 15:45
Na, beprotybė labai subjektyvus dalykas. Su Jumis gal ir nekalba Jūsų beprotybė, o su manim kalba, dar ir kaip. Ilgiausius pokalbius vakarais apturim. Gera pasikalbėti su beprotybe, tik gaila, kad kai kurie mano, jog ji nekalba...
2023-01-18 15:44
Giauše, Jūsų eilių nekomentavau, tačiau tikrinau. Man jos patiko, net labai. Tokios žemiškos ir paprastos! Gaila, jog manote, kad silpnoka, ką jau padarysi. Nebandžiau parašyti kažko įspūdingo, tik jautraus, iš širdies, su paslėpta mintimis, kurią atras, kas norės pamatyti, pats jos neaiškinsiu.
Chinike ir nihiliste, neturiu Jums ką pasakyti daugiau. Pačio eilės, tiesa ne visos (atradau ir pas jus gero skaitalo, tačiau tik gero, nieko ypatingo), irgi nelabai ko vertos. Jūsų poeziją pavadinčiau dvimačiu kubu. Bandėte nupiešti trimatį, kažką vau padaryti, o gavosi vos keturios linijos... Ir paskaitykit daugiau apie nihilizmą, nes nelabai jau jam čia atstovaujat, kaip nihilizmo atstovas... Rekomenduoju bent nuo Conor Cunningham pradėti, labai geras, paprastas įvadas apie nihilizmo filosofiją ;)
2023-01-18 15:43
Antras bandymas įdomesnis. Patiko žodis įkaltintas, bet jo
vėl gana nyki nykuma. Visgi jau septyniolika kartų geriau nei buvę.
Tik aš noriu patikslint kai kuriuos beprotybės aspektus tau.
Tikroji beprotybė nemato veidrodžio, na, nebent ištinka
praregėjimas. Ji žiūri kiaurai veidrodį. Dažnai ji
nebefiksuoja savo kalbos. Neturi laiko tam. Neskaičiuoja
keiksmų. Skuba išsikalbėt arba nebekalba suvis.
Pradžiai tiek.
2023-01-18 15:37
Čia bjauri vieta. Arba žaidi žaidimą, arba...
Nesigailės.
O eilės silpnos, kad ir ką norėta pasakyti.
Į mano nežiūrėkit -ten žaidimas.
2023-01-18 15:36
Kas tas kiekvienam ir kiekvieno. Yra bendras raštingumo
lygis, kurio aišku mokykla neduos, nes švietimo sistema
nesuteikia suvis nieko, bet galima pasistengt.
Argi tu norėtum skaitaliot po tavęs parašysiančio skaitalą
vėl lygiai apie tą patį, tik jau ne su rudom žaliuojančiom
akim, bet su mėlynom ir geltonuojančiom. Nors taip būtų gal
net įdomiau, galvotum kuom tas naujas herojus serga, gal
gelta, gal kepenys cirotiniai nuo gėrimo, gal hepatitas,
o gal žmogus psichiškai nesveikas.
O tu nepalieki net galimybės atjautai, empatijai - būtų gera
sergantį užjaust.
2023-01-18 15:34
Jei taip jau kliuvo šis kūrinys, nes yra labai banalus ir tiek jau apkalbėta tema tos akys... Prašau! Ištraukiau specialiai tamstoms. Turiu ir dar labiau groteskiškų! Įkelsiu ir juos, tačiau rytoj. Sutarta?
"Pažvelgiau į veidrodį ir supratau, kad esu beprotis"
Aš stoviu prieš veidrodį skaidrų ir vėl jame nematau savęs. Nematau.
Aš svetimas. Svetimas kitiems ir sau. Negyvas padaras stikle.
Amžinybei įkaltintas lyg tas vabalas gintare, kurį Šventojoje vaikystėje pirkau.
Kaip monstras mano spintoje, kuris lanko tam košmariškam sapne.
Švelnus vėjo dvelksmas mano skruostą glosto.
Tik nebežinau ar mano, ar to daikto atspindyje.
Ir vien nuo minties mane šiurpas purto,
Jog jis stebi mane nakties prieglobstyje.
Aš keikiuosi. Šaukiu ant jo. Kaip beprotis rėkiu užvertęs galvą.
O jis kužda, jis tyliai kužda man pačius šlykščiausius žodžius!
Apimtas nevilties kumščiu sudaužau veidrodį į šukių milijoną
Ir su liežuviu rankioju stiklus.
Skausmo pervertas liežuvis ir krauju permirkusi burna sugrąžina mane į realybę.
Sustingstu. Nesėkmingai bandau aš stotis.
Ir suvokiu, kad sudaužiau save į šukių begalybę.
Kad tai aš buvau veidrodyje. Kad tai aš esu beprotis.
evais
2023-01-18 15:19
Na, kiekvienam yra kiekvieno lygis. Ir man yra labai gaila, jei akys, sielos veidrodis, yra "kas tink nekalbėjo apie akis". Kalbėjo daug, tikrai daug. Tačiau kas uždraus dar daugiau kalbėti apie akis - gražiausią žmogaus bruožą. Nestebina ir vartotojo vardas. Cinikas ir nihilistas, tačiau, iš komentaro sprendžiu, trūksta ir ciniškumo ir nihilizmo filosofijos pas tamstą. Jei Jums, tamsta, gražu rašyti apie riebaluotus akinių lęšius - puiku. Man reikia gylio, aš noriu rašyti giliai. Labai gaila, jog nesupratote gilesnės šios eilėraščio esmės, nes rašyta visai ne apie akis... Akys tik priedanga, kad ir kokios jos gražios būtų, kad ir kiek jos slėptų. Paskaitysiu ir tamstos eiles, jei tokių turite (dar netikrinau), irgi įvertinsiu kritiškai. Numanau, kad ne vieną knygą skaitėte, gal net poezijos. Kiek ten grožio apie akis prirašoma, net širdis tirpsta!
O juodos orchidėjos lygį norėčiau pasiekti. Banaloka, užtat jausmų yra, bent ne tuščias puslapis su trimis raidėmis ir riebaluoti akinių stikliai.
Nesiteisinsiu dėl kūrybos, nebandysiu jos akliems paaiškinti, į kelis komentarus sureagavau, kurie norėjo būti pažeminantys ir "pamokantys", tiek jau tos.
2023-01-18 15:11
Baik, liaukis pagaliau. Kas tik nekalbėjo apie akis.
Geriau rašyk apie akinius. Pvz.
Tavo pigūs, prasto plastiko akiniai,
už kuriuos tu permokėjai kone dvidešimt kartų
pirkti kokioj nors Vižn Ikspres optikoj,
kurioje tave šitaip skrupulingai apmovė
blizga riebaluotais stiklais.
Sutik, dešimt sykių geriau, penkiolikasyk įdomiau šitaip.
2023-01-18 15:10
Juoda orchidėja...
|
|