Tintagel

Taip: įkvepia iš pažiūros tirštesnė erdvė po                         
šventyklos baltu skliautu,
pripildyta vargonų lėtų,
žandikaulis atvėpo,

nuo saksofono pono Džono. Džono Surmano.
Albumas vadinasi Tintagel.
Kol kas ausinėse su manim visur. Mano
smegenys nori to dar ir dar. Vėl ir vėl.

Duodu joms tai.
Kaip gražu. Gražu – žodis ne tas.
Klausaisi ir apie visa tai, kas už to, mąstai.
Mintys išeina, palikę savo mantas.

Kada nors būtinai nuvyksiu ten. Tintagelis
vietovė vadinasi. Prie vandens griuvėsiai pilies.
Šiaurė. Samanos, žemas dangus, nedidelės gėlės.
Ausinėse horizontas išsiplės.