Aš prisiekiu – numirt dabar galiu
Ir žengti drąsiai į audringą jūrą,
Vos savo žvilgsnį kerinčių akių
Tu nukreipei į linksmąjį Amūrą.
Nurimo pirštai. Adata smaili
Prailgino gyvenimą varguoliui.
Juokeis tu ir buvai tokia graži,
O aš tupėjau tyliai tau prie kojų.
Tu leidai man sušilti spinduliuos,
Pajusti gaivų lašą Okeano,
Bet vos Amūro burtai išgaravo,
Pradingo tavo rankos verpaluos.
Kol tu valdai likimą, aš galiu
Pavirsti tavo pėdos kauleliu.