Nuobodulys

Nelaukiama,
Nematoma
Ir  nekviesta…
Ateina, laukia, tyko,
Ramiai  prie  šono  stovi.
Visur  jos  pilna -
Jau  per  smegenis
Ropoja.
Jos  nenubaido  kregždės
Savo  čirškimu.
Ji  dauginasi 
Pravažiuojančiojo
Traukinio  greičiu.
Debesimis  pilkais,
Nurausvintais  šiek  tiek
Saulėlydžio,
Liepsnoja.
Nekurstomi ir nuolat
Rūksta  baimės,
Nerimo ir  pykčio  kaminai.
Kranksėdama  prie  lango
Šmėklom  sklando;
Banalios  dainos  skamba
Erzelynėj;
Mintys  šoka  juodą  tango…
Gal  neturiu  širdies?
Ateiki, atiduoki,
Jeigu  išmestą
Pakelėje  radai.