Viena iš ilgėjančių eilinė žiemos vidurio diena.
Debesų perteklius ir kalendorius, drauge gadiną
šviesos ir tamsos partijų santykį
tamsos naudai, kartais verčia pulsą stuksent iki
per dažnai. Gerai, kad savaitė link pabaigos
ir, padedant vynui, liepsna krosnelėj paguos
monologo liūdesyje vietoj
dialogo palaikymo, kai, atrodo, erdvė tuoj
prasitars, jog būtų gerai nors keletas
rimtų sugėrovų, nes kelias tas
link tikrų susitarimų duobėtas,
o laikui debetas lyg diabetas –
negalima nieko riebaus,
šypsaisi, už prielaidas niekas nebaus,
prisidegi ilgą cigarą.
Laikas verčias į gera.
Vinilo spidometre trisdešimt trys.
Netraškėt neišdrįs.
Ir tegul. Svarbiau kame traška gaisrai.
Girdi kaip besiklausydamas jų suirai.
Dar šlakelis SB (Sauvignon Blanc).
Nors negalima, bet knyga nuosava, užlenk
kamputį puslapio Rilkės,
kuriuo buvo vakaras apsivilkęs.