Nauji metai Žiemą krato.

Seni Metai Žiemai sako:
„Negadink Naujiesiems tako;
Aš tuoj Vasarą šaukiu,
Ji atbėgs ir tau: kriu-kriu“.
- - - - - - - - - - - - - - - - -
Šiaurus vėjas pučia,
Po laukus ir sodus
Štai ten už eglučių
Ruduo nuobodus...

Ten lygiam laukely,
Styro vien rugienos,
Stovi ten berželis,
Liūdi vienų vienas.

Vasarėle, grįžki,
Spinduliais sušildyk
Ir šiltu upokšniu,
Berželį pagirdyk.

Tegu žydi pievos,
Te rugiai rasoja;
Žmonės, te kaip vienas,
Su blogiu kovoja...
- - - - - - - - - - - - - - -
Ir stebuklas tas įvyko,
Iš Žiemos nieko neliko!
Vėl Saulutė šypso sau –
Ką prašei. tą padariau.