Lengvai

Sutemo taip, jog net baisu
įsivaizduoti storį debesų,
vidurdienis, gal ketvirtis pirmos,
tol akys matymą normuos,
kol bruožai svetimi laivais                             
prisišvartuos į sąmonę savais,
gerai kad gelbės aromatai
ir orą išvalys šarma, tai 
kvėpuot leis visiška švara,
o norai, dar ko nors šnarą
palėpėj norų slaptesnių,
save išduos į tolumas žvilgsniu,
tas žvilgsnis judesių aplink nejus,
tai taip ir eisim į naujus.